I want to share another review of a gorgeous European country that amazes you with its diversity and beauty. France – I fell in love with this country for its diversity, love of life and incredibly delicious cheeses and wines. I know for sure that I will go to this country again. And now I have a lot of pleasant memories to share with you.
Today I want to tell you about my walk along the Fieres gorge, which is located ten kilometers from the city of Annecy in France. The canyon is named as one of the greatest wonders of nature in the French Alps.
The gorge itself is located on the descent from the mountains; the road here is serpentine. Near the gorge there is a good free parking lot. From the parking lot to the ticket office, it's a few hundred meters along a forest road along that same small but rather wayward river Fier, which means "Proud" in translation. There is also a small souvenir shop there.
Entrance to this protected place is allowed only from March 15 to October 15. I think that in winter it is not safe to be on the path hanging over the abyss. But in spring, the entrance to the canyon can be closed due to rising water. They let people into the area in groups so that people don't gather on the narrow suspended path.
At the entrance, there are stands that highlight the points from which you can see interesting views. Also, at the entrance, you can get a small brochure available in many languages with a description of this natural attraction. Here is also a more detailed plan of the gorge. Already with points on the map where you need to pay attention to something.
After paying for the ticket at the box office and going through the turnstiles, we saw the entrance to the gorge and the bridge itself, which goes along the cliff. At the beginning of the gorge, the height from the bridge to the river is about 24 meters.
From the photo, you can't really estimate the distance down the gorge. Unfortunately, the photo does not convey the real size. If you look closely at the bottom where the log and water are, that's where the cliffs end.
My husband and I climbed and ran and took lots of photos... there are about 30 meters of rocks under our feet to the water. The views here are absolutely gorgeous.
Before entering the gorge, we were warned that if the water rises, we should immediately run to the exit, since the gorge is narrow and can be flooded quickly. There is even a special scale in the gorge indicating what year the flood occurred and what the highest level was.
From above, you can see that the water is quite clear, but when there is a huge stream in winter, it carries with it everything that it manages to pick up along the way. Every year, the wooden bridges and the river bed are cleaned of the debris that has been brought in.
But on the rocks themselves you can see marks of the water level in different years and there are even marks above the level of the suspension bridges we walked on. The maximum level was 26 meters in 1961, when all the scaffolding was washed away and everything had to be restored.
In some places the gorge is very narrow. This bridge was built in 1866, when Fiery already existed. The Fier River itself is not very long, less than 80 km, and flows into the Rhone. The fact that the river is so turbulent is explained by the significant difference in the heights of its beds.
There is an automobile bridge over the gorge, and a railway bridge over the gorge, those rails that we saw at the very beginning of the gorge.
Interestingly, there are several places on the trail marked with red footprints, from which the views are the most vivid pictures and silhouettes. However, due to the fact that people walk back and forth along the same trail, it is quite difficult to choose a moment for a good photo. If you succeed, you can walk on these marked footprints, and you will see something beautiful for your eyes. And for you to understand what you can see, there is a hint on the wall.
And if you haven't figured it out yet, this is the Lapiaz dragon, about which there is a whole legend. This is what it looks like if you zoom in. The stone is very similar to the head of a dragon, especially in real life.
The dragon is located at the exit of the gorge. Further, there is a small park with an open area and trees. There are information boards about the dragon (legend in several languages). A legend about love and about a page who saved his master and his mistress from a jealous husband.
If you talk about photos, it looks like a lot depends on the lighting. Finding the best angles for photos is one of the most interesting impressions of the walk. And, of course, the height: to test your courage, to look into a real abyss. Well, very strong impressions.
It is also interesting to look at the walls of the canyon. Specific mountain vegetation, thin tall trees, lichens, mosses, ivy and grasses grow on the walls. You will not see or hear birds here - it is very noisy. The water roars so much that you need to raise your voice to be heard.
After about 800 meters, the trail leaves the river. There are a couple of places to rest or have a picnic - there are tables and benches. We walked a little further along the trail without the footbridges. The current is still turbulent, but the rocks part, giving way to wooded mountains and there is no point in going further. We did not stop for a picnic and the whole walk took a little over an hour, but the time of stay is not limited. You could walk all day.
And this is the most interesting poster that was left for us on the way back. Here, if you look closely, you can see faces in the rocks. And so that a person can understand, they are shown to us. These faces are really visible, only on the blue tracks and on the way back.
The tour of the Fier gorge ends where it began. At the end, we are met by a small room museum with photographs of the floods of the gorge of various ages and how the gorge was created. If you want, you can even watch a video about the gorge there.
I would formulate my impressions like this: nature has created such beauty! And how many such places are there on Earth? For me, this place seemed completely atypical for France, or maybe I don’t know this country well yet. Nature never ceases to amaze us with its wonders. Indeed, the canyon of the Fier River is worth visiting and seeing everything with your own eyes.
💝💝💝💝💝💝💝💝💝💝
With love, @madeirane
Photos are taken by me.
© 2025
Translated from Lithuanian with DeepL.com (free version)
Šiandien noriu pasidalyti dar viena apžvalga apie nuostabią Europos šalį, kuri stebina savo įvairove ir grožiu. Prancūzija - įsimylėjau šią šalį dėl jos įvairovės, meilės gyvenimui ir neįtikėtinai skanių sūrių bei vynų. Tikrai žinau, kad į šią šalį vyksiu dar nekartą. O dabar turiu daug malonių prisiminimų, kuriais galiu pasidalyti su jumis.
Šiandien noriu papasakoti apie savo pasivaikščiojimą palei Fieres tarpeklį, esantį už dešimties kilometrų nuo Annecy miesto Prancūzijoje. Šis kanjonas įvardijamas kaip vienas didžiausių Prancūzijos Alpių gamtos stebuklų.
Pats tarpeklis yra nusileidus nuo kalnų; kelias vedantis čia yra serpantinas. Netoli tarpeklio yra gera nemokama automobilių stovėjimo aikštelė. Nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki bilietų kasos - keli šimtai metrų miško keliu palei tą pačią nedidelę, bet gana sraunią Fieres upę, kuri išvertus reiškia „išdidi“. Čia taip pat yra nedidelė suvenyrų parduotuvė.
Į šią saugomą vietą galima patekti tik nuo kovo 15 d. iki spalio 15 d. Manau, kad žiemą būti virš bedugnės kabančiame kelyje nesaugu. Tačiau ir pavasarį įėjimas į kanjoną gali būti uždarytas dėl pakilusio vandens lygio. Žmones į vietovę įleidžiami grupėmis, kad ant siauro kabančio tako nesusirinktų per daug žmonių.
Prie įėjimo stovi stendai, kuriuose pažymėti taškai, iš kurių atsiveria įdomūs vaizdai. Taip pat prie įėjimo galite gauti nedidelę brošiūrėlę įvairiomis kalbomis, kurioje aprašytas šis gamtos objektas. Čia taip pat pateikiamas išsamesnis tarpeklio planas su žemėlapyje pažymėtais taškais, kur reikia į ką nors atkreipti dėmesį.
Kasoje susimokėję už bilietą ir praėję pro turniketus, pamatėme įėjimą į tarpeklį ir patį tiltą, einantį palei uolą. Skardžio pradžioje aukštis nuo tilto iki upės yra apie 24 metrus.
Iš nuotraukos nelabai galima įvertinti, koks atstumas nusidriekia žemyn į tarpeklį. Deja, nuotrauka neperteikia tikrojo dydžio. Jei atidžiau įsižiūrėsite į apačią, kur yra vanduo, ten uolos ir baigiasi.
Mes su vyru lipome ir skubėjome, daug fotografavome... Po kojomis iki vandens yra apie 30 metrų uolų. Vaizdai čia absoliučiai nuostabūs.
Prieš įeinant į tarpeklį buvome įspėti, kad pakilus vandeniui reikia nedelsiant bėgti prie išėjimo, nes tarpeklis siauras ir gali būti greitai užlietas. Tarpeklyje netgi yra speciali skalė, nurodanti, kuriais metais įvyko potvynis ir koks buvo aukščiausias lygis.
Iš viršaus matyti, kad vanduo gana skaidrus, bet kai žiemą teka didžiulis upelis, jis su savimi neša viską, ką pakeliui sugeba surinkti. Kasmet mediniai tiltai ir upės dugnas valomi nuo atneštų šiukšlių.
Tačiau ant pačių uolų galima įžvelgti vandens lygio žymes skirtingais metais, o žymės yra net virš kabančių tiltų, kuriais vaikščiojome, lygio. Didžiausias lygis buvo 26 metrai 1961 m., kai buvo nuplauti visi pastoliai ir viską reikėjo atstatyti.
Kai kuriose vietose tarpeklis labai siauras. Šis tiltas buvo pastatytas 1866 m., kai tarpeklis jau egzistavo. Pati Fieres upė nėra labai ilga, mažiau nei 80 km, ir įteka į Roną. Tai, kad upė tokia srauni, paaiškinama dideliu jos vagų aukščių skirtumu.
Per tarpeklį nutiestas automobilių tiltas, o per tarpeklį - geležinkelio tiltas, tie bėgiai, kuriuos matėme pačioje tarpeklio pradžioje.
Įdomu tai, kad takelyje yra kelios raudonais pėdsakais pažymėtos vietos, nuo kurių atsiveriantys vaizdai yra patys ryškiausi. Tačiau dėl to, kad tuo pačiu taku žmonės vaikšto pirmyn ir atgal, išsirinkti akimirką gerai nuotraukai gana sunku. Jei pavyks, galite atsistoti ant šių pažymėtų pėdsakų ir pamatysite kažką gražaus savo akims. O kad suprastumėte, ką galite pamatyti, ant sienos yra užuomina.
Jei dar nesupratote, tai Lapiazo drakonas, apie kurį pasakojama ištisa legenda. Taip jis atrodo, jei jį priartinsite. Akmuo labai panašus į drakono galvą, ypač realiame gyvenime.
Drakonas yra prie išėjimo iš tarpeklio. Toliau yra nedidelis parkas su atvira teritorija ir medžiais. Yra informaciniai stendai apie drakoną (legenda keliomis kalbomis). Legenda apie meilę ir apie pažą, kuris išgelbėjo savo šeimininką ir šeimininkę nuo pavydaus vyro.
Jei kalbėsime apie nuotraukas, atrodo, kad daug kas priklauso nuo apšvietimo. Geriausių kampų nuotraukoms rasti - vienas įdomiausių pasivaikščiojimo įspūdžių. Ir, žinoma, aukštis: išbandyti savo drąsą, pažvelgti į tikrą bedugnę. Na, labai stiprūs įspūdžiai.
Taip pat įdomu pažvelgti į kanjono sienas. Ant sienų auga specifinė kalnų augmenija, ploni aukšti medžiai, kerpės, samanos, gebenės ir žolės. Paukščių čia nepamatysite ir neišgirsite - čia labai triukšminga. Vanduo šniokščia taip stipriai, kad reikia pakelti balsą, norint būti išgirstam.
Maždaug už 800 metrų takas atsišakoja nuo upės. Yra pora vietų, kur galima pailsėti ar surengti pikniką - čia stovi stalai ir suolai. Mes ėjome šiek tiek toliau taku be tiltelių. Srovė vis dar nerami, tačiau uolos atsiskiria, užleisdamos vietą miškingiems kalnams, ir toliau eiti nebėra prasmės. Nesustojome piknikui, o visas pasivaikščiojimas truko šiek tiek daugiau nei valandą, tačiau buvimo laikas neribojamas. Galima būtų vaikščioti visą dieną.
O štai įdomiausias vaizdas kuris mums buvo paliktas grįžtant atgal. Čia, atidžiau įsižiūrėjus, uolose matyti veidai. O kad žmogus suprastų, jie mums parodyti. Šie veidai tikrai matomi tik pažymėtoje vietoje ir tik grįžtant atgal.
Ekskursija po Fieres tarpeklį baigiasi ten, kur ir prasidėjo. Pabaigoje mus pasitinka nedidelis kambarėlis-muziejus, kuriame eksponuojamos nuotraukos, kuriose užfiksuoti įvairaus amžiaus tarpeklių potvyniai ir tai, kaip susidarė šis tarpeklis. Jei norite, čia galite net pažiūrėti vaizdo įrašą apie tarpeklį.
Savo įspūdžius suformuluočiau taip: gamta sukūrė tokį grožį! O kiek tokių vietų Žemėje yra? Man ši vieta atrodė visiškai netipiška Prancūzijai, o gal aš dar gerai nepažįstu šios šalies. Gamta niekada nenustoja stebinti mūsų savo stebuklais. Iš tiesų, Fieres upės kanjoną verta aplankyti ir viską pamatyti savo akimis.